HARA.lt

1) Kaip atradote jogą ir kaip ilgai užsiimate ja?

Joga nėra vienareikšmis praktikumas, kaip šiais laikais daugelis įsivaizduoja. Asanų atlikimas taip pat dar nėra joga, tai tik integralinė jos dalis. Tad, jei turite mintyje tik asanų praktikavimą, tuomet aš esu dar tik „einantis prie didžiųjų vartų". Jogoje šešeri ar septyneri metai, tai tik pradžiamokslis. Tačiau kelias, vedantis link jos, yra pats reikšmingiausias, kaupiant visokiariopas žinias ir patirtis. Tai nepaprastos žmogiškos ir dvasinės patirtys, apjungiančios visų, kada nors buvusių ir esančių mokslų esmę. O tai reiškia, kad pažinus savo esatį, jau nebegali likti toks koks buvai. Kai keičiasi gyvenimo kryptis, virsmas vyksta tarsi savaime. Tai sugrįžimas namo, prie savo ištakų, į savo sąvastį, kurioje mes visi ir esame, tik pažinimo keliai visų skirtingi. Mano kelias į jogos filosofinę esmę prasidėjo seniai, kai aš dar nė nežinojau, kad tai ką kaupiu ir kuo gyvenu tai ir vadinama joga, o kelias, kuriuo einu, tai mano asmeninė sadhana (dvasinė praktika). Bet prieš tai dar turėjau nueiti ilgą karminį gyvenimo pamokų kelią, gerai ir teigiamai jas išmokti, dabar tai žinau. Esu dėkinga gyvenimui, kad esu tai kas esu. Pamokų kelias vis dar tęsiasi, nes esu tik žmogus. Kaip sakė Nyčė „Žmogus yra tai, ką turime įveikti. Žmogus tik tiltas, bet ne tikslas".

2) Kada supratote, jog galite mokyti kitus?

Kai „pradėjau nebetilpti savame kailyje", kai sukauptos ir atsivėrusios žinios lipte lipo ir taip norėjosi tuo dalintis su kitais. Palikau leidyklą, kurioje išdirbau 25-erius metus. Pajaučiau didžiulį palengvėjimą, tarsi būčiau išsivadavusi nuo didžiausios karminės naštos. Jaučiau visom savo ląstelėm kelio pradžią, žinojau kur link einu, nežinojau kokias kliūtis teks įveikti. Tuomet ir prasidėjo. Gyvenimo kaita įgavo tokį pagreitį, kad negalėjau žvilgčioti „už tvoros". Keitėsi ne tik požiūris į save, keisdamasi pati, keičiau fizinę ir dvasinę aplinką, kito mano artimieji, rinkosi aplink bendraminčiai ir likę ištikimiausi draugai, keitėsi veiklos pobūdis, įpročiai, suvokimas. Tegalėjau svarbiausiais kasdienos pasikeitimų ir transformacijos momentais suklusti trumpam, kad įvertinčiau situaciją. Manau įvykius pagreitino reiki iniciacijos, kurias gavau iš reiki meistro Virginijaus Mockaus. Visuomet, kai dirbu su reiki, jaučiu jo palaikymą. Esu dėkinga savo Dvasiniams Vedliams, atvedusiems mane į reiki ir parodžiusiems kelią pas šį meistrą.

3) Ar pakeitė jūsų gyvenimą joga?

Be jokios abejonės. Pačius ryškiausius ir fundamentaliausius jogoje akcentus sudėjo studijos Šivananda Joga Vedanta Centro jogos mokytojų kursai. Čia karališkoji Radža joga išmokė žvelgti į save ir gyvenimą plačiai, visaapimančiai, tarsi visatos akimis, tuo pat metu neatitrūkstant nuo kasdienio gyvenimo rutinos. Svamiai išmokė giedoti sanskrito kalba mantras, suvokti jų reikšmę, panirti į meditacijos, tylos, ramybės gilumą, per kurią ateina savęs pažinimas, Vedantos filosofijos, ritualų, per kuriuos suartėji su visomis pasaulio stihijomis ir dievybėmis, teisingos mitybos pagrindų, energetinės ir fizinės anatomijos, muzikos ir šokio galios ir dar daug nuostabių dalykų, be kurių jogos plačiąja prasme neįmanoma suvokti. Esu dėkinga ir visuomet kupina meilės savo mokytojams svamiui Atmaramanandai ir svamiui Narajanandai, kurie mus mokė ir globojo su tokiu rūpesčiu ir meile.

4) Jūs ne tik Šivanados jogą dėstote, tačiau ir eilę kitų dalykų, kokias metodikas taikote konkrečiai ir kokiu tikslu?

Jogos užsiėmimus vedu tik ketvirtus metus, Kauno jogos studijoje dirbu trečius. Tad pedagoginė patirtis nėra ilga. Mes visi, dirbantys studijoje, pirmiausia mokomės vieni iš kitų, lankome įvairius seminarus, kuriuos veda garsūs jogai iš viso pasaulio, daug skaitome ir stengiamės tobulėti, negalime stovėti vietoje, nes joga tai beribis tobulėjimas visose formose. O visos tos metodikos, tai per gyvenimą sukaupta patirtis, stebėjimai ir informacija ne tik apie jogą, apie viską. Šios žinios išsilieja sąmonėje tam tikromis metodikomis, pagal kurias ir surikiuoju užsiėmimų eigą. Žmonės šiomis dienomis vis labiau pavargę, nebejaučia gyvenimo džiaugsmo, patiria įtampą, daug stresų, nesusitvarko su emocijomis, kas ir įtakoja ne tik sveikatos būklę, bet ir dvasinę raišką. Tad pirmiausia daug dėmesio skiriu kūno ir dvasios harmonizavimui, o tai galima pasiekti tik atidžiai stebint save vidiniu žvilgsniu, jaučiant savo vidinę erdvę. Tam padeda asanos (fiz. pratimai), atsipalaidavimas, gydomieji garsai, speciali muzika, mantros, meditacijos, afirmacijos, kvėpavimo pratimai, skirti proto ir kūno valymui, joga nidra, vizualizacijos, įvairios dinaminės energetinės apšilimo mankštelės su kvėpavimo pratimais ar be jų ir dar daug kitokių treniruočių. Asanų grupės taip pat turi savo eigą, kurią surikiuoju pagal rūšis (fitnes joga, dinaminė, sukšma vjajama ir pan.), kartais jas jungiu, jei tai tikslinga, tad visa tai pavadinčiau universalia joga. Dar labai svarbu metų laikas, kuomet aktyvuojasi tik tam tikri kūno organai, tuomet surikiuoju kvėpavimo ir asanų derinius, atsižvelgiant kokius organus tuo metu reikėtų pastimuliuoti, kurių tą dieną neliesti. Mėnulio kalendorius taip pat svarbus, nes žmoguje slypi visi 5 elementai, o tai reiškia, kad jis yra visatos, žemės, erdvės, vandens, ugnies dalis ir jį veikia visi dangaus ženklai, tad nepalankiomis mėnulio dienomis jogos eiga skiriasi. Šiek tiek skiriasi rytiniai ir vakariniai užsiėmimai, nes nesijaučiame vienodai rytais ir vakarais. Jei vakarais darysime stiprią sportinę jogą, tai nemiegosime naktį, o sukauptą energiją išeikvosime jau ankstyvą rytmetį, kai kam jos gali neužtekti ir iki ryto. Jei rytais bus daroma daug pratimų gulimose padėtyse, tai dieną sušlubuos pusiausvyra ir pan. Kalbuosi su žmonėmis užsiėmimų metu į ką turėtų kreipti dėmesį, kokie organai, kaulai, sausgyslės ar raiščiai bus aktyvinami, ką ir kaip reikėtų pasaugoti, į kurią vietą koncentruotis ir vizuolizuoti energijos tėkmę, aiškinu kas vyksta vienos ar kitos asanos metu, kokį poveikį daro kvėpavimas, kada ir kaip jausti atsipalaidavimą, jėgą, energijos tėkmę... Bendraujame ir po užsiėmimų, nes visi turime vienokių ar kitokių žinių, tad pasidalinti visuomet pravartu.

5) Ar esate turėjusi atveriančių mistinių patirčių?

Taip, bet apie tai nenorėčiau atvirauti.

6) Ar meditacija padeda stiprinti kūną, ne tik dvasią?

Tai priklauso nuo žmogaus ir nuo meditacijos rūšies, o jų yra didėlė įvairovė. Pavyzdžiui Osho dinaminėse meditacijose įsijungia ne tik sąmonė, bet aktyviai dalyvauja kūnas ir kvėpavimas, o viso to visuma paliečia ląstelės sąmonėje glūdinčias problemas. Tad „atsikratę" gal net vaikystėje patirtos problemos, patiriame ne tik emocinę iškrovą, bet jaučiame sveikstant ir kūną. Viskas labai susiję. Net jei sėdėsite lotoso asanoje ir medituosite į tylą ir ramybę savo viduje, tai taip pat palies ląstelės sąmonę ir kūno struktūra kis ne tik energetiškai.

7) Ar esate vegetarė ir kaip žiūrite į naujojo amžiaus judėjimo „praninę mitybą“?

Aš nevalgau mėsos jau daugiau nei 25 metai, tiesa, ją vartojau kai laukiausi sūnaus ir šiek tiek po to, tačiau tai buvo visiškai nesuderinama su mano mąstymu, tad susirgau, teko sugrįžti prie vegetarizmo, visiškai negeriu alkoholio, juodos arbatos, labai retai pasimėgauju kavos puodeliu su pienu, nerūkau, stengiuosi save gerbti ir mylėti tik tuomet galiu girdėti savo tikrąją savastį, o tai pažindama, jaučiu gyvenimo džiaugsmą. Praninės mitybos kelias man asmeniškai labai priimtinas, esu perskaičiusi keletą autorės Jasmuheen knygų šia tema, peržiūrėjusi ir panagrinėjusi jos vedamo seminaro įrašus (seminaras vyko Vilniuje šiais metais). Žaviuosi jos suvokimu ir žiniomis, kartais savo praktikoje daudoju jos pateiktas afirmacijas, kai kurias meditacijas. Manau, kad tai mūsų ateitis. Kai visi suvoksime esantys tik energinė išraiška ir išmoksime valdyti savo biokompiuterio programas, bet koks maistas bus nereikalingas.

8) Ar manote, jog mokytis verta visą gyvenimą?

Man 48 metai, jaučiuosis jauna, sveika ir laiminga. Tikiu, kad taip jaučiuosis tik dėl to, kad dar vis turiu ketinimų ateičiai. Knygos, seminarai, filmai, bendravimas su žmonėmis, planuojamos ateities kelionės ir studijos palieka informacijos įrašus pačiuose giliausiuose mūsų sluoksniuose, o šie svajonių realybės ketinimai vėliau tampa tikrove. Zeelandas tai pavadino transerfingu. Žinių kaupimas man teikia jėgų, žinau, kad tai tobulėjimo varomojo jėga. O didžiausias mano gyvenimo mokytojas ir guru yra sūnus Kristijonas. Vaikai, kaip angelai, parodo kelią į šviesą. Paprastoje kasdienoje dažnai atrandu daug daugiau jogos atspindžių, nei „tobulai parašytame vadovėlyje". Bet tai kita tema.

Edita