HARA.lt

Kada supratai, kad be šokių negali gyventi?

Atsimenu, kai buvau dar visai maža, labai mėgdavau televizijos laidas, kurių metu šokėjų ansambliai 
šokdavo teatro scenoje. Tuomet ir pati, užsisegusi „gerai“ besisukantį sijoną, bandydavau atkartoti jų 
judesius. Ypatingai mane žavėdavo Azijos tautų ansamblių pasirodymai savo muzika, rūbais bei grakščiais 
šokėjų judesiais. Prieš 10 metų, sužinojusi apie rytietiškų šokių pamokas, iškart ten ir nuskubėjau. Būtent 
tuomet tvirtai suvokiau, kad be šokių gyventi nebegalėsiu.

Kokie šokiai artimiausi Tavo sielai, kodėl?

Šokis – tai sielos kalba, kai kūnas „groja“ skambančią muziką... Man artimiausi rytietiški šokiai, nes jų šaknys 
siekia gilią senovę, kai žmonės gyveno gentimis, ir bendruomenės nariai kartu šokdavo įvairiomis svarbiomis 
gyvenimo progomis. Vėliau, išsivysčius senosioms civilizacijoms Indijoje – muzika, dainos, šokiai ir mimika 
tarnavo Sanskrito dramų inscenizacijoms, mitologijos ir istorijos sceniniam pasakojimui. Dabar indiški šokiai 
žinomi dėl jiems būdingos gestų kalbos, be kurios neįmanomas nei vienas Bolivudo šokis. Taigi čia dainos 
tema ir tekstas atskleidžiami ne tik žingsniais ir kūno judesiais, bet ir gestais bei mimika – todėl Bolivudo 
šokiai yra labai nuotaikingi ir teatrališki.

Kokias neįtikėčiausias mintis ar jausmus galima išreikšti šiuo šokiu?

Indijoje šokiu išreiškiama viskas – ir slapčiausi įsimylėjėlių jausmai, ir kareivių įniršis, ir Dievų didybė, ir 
nusikaltėlių klasta, moters gyvenimo vargai ir džiaugsmai. Šokio menas aprašomas senuosiuose Indijos 
šventraščiuose, kur pirmiausia išdėstoma, kad šokis kyla iš nuotaikos. O nuotaiką atskleisti, sugebėti ją 
įkūnyti reikia ne tik talento, to šokėjai mokosi metų metus. Viename šokyje gali būti atskleisti net keli 
personažai ir parodomos įvairios jų nuotaikos: nusivylimas, pyktis, pavydas, atleidimas, atjauta, džiaugsmas, 
draugystė, meilė.

Kokie jausmai Tave užplūsta, šokant Bolivudo šokius?

Girdint indiškus ritmus, melodingą muziką, atrodo, kad viduje kažkas atsiveria ir šokio metu aš tampu 
mediumu tarp muzikos ir publikos. Šie šokiai reikalauja daug meistriškumo, nes šokėja turi įkūnyti muziką 
ne tik techniškais judesiais, bet ir nuotaikos išraiška, mimika, gestais.

Ar šokdama Tu pasikeiti?

Kiekvienas šokis turi tam tikrą nuotaiką, pasakoja tam tikrą istoriją, todėl šokdama Bolivudo šokius kartu su 
herojais patiriu jų jausmus. Norint įsijausti, būtinai reikia suprasti dainos tekstą ir jį sušokti ne tik žingsniais, 
bet ir rankų gestais, bei išgyventi herojų nuotaikas. Prieš pasirodymą būtinai susirandu dainos teksto 
vertimą, ir jį išstudijuoju tam, kad galėčiau pilnai įsijausti į vaidmenį.

Ar pirma Tavo pažintis su indiškais šokiais buvo per Bolivudo filmus?

Taip, kiekviename indų filme yra vidutiniškai 5 - 6 dainos su šokiais. Žiūrėdama juos susižavėjau indiškų 
šokių energija ir nuotaika.

Tikriausiai nemažai jų peržiūrėjai, papasakok, kuo jie ypatingi, kuo išsiskiria?

Žinoma, šokiu! Bolivudo kinui didžiausią įtaką padarė senovės Indijos epai, paprastam lietuviui sunkiai 
ištariamais pavadinimais – Mahabharata ir Ramajana. Šiuose epuose nėra vienos istorijos pasakojimo 
linijos, priešingai, čia susipina dabartis , praeitis, o kiekviena istorija susideda iš gausybės siužetų. Sanskrito 
dramos, žinomos Natja (natya) terminu, kilusio iš Sanskrito žodžio nrit, reiškiančio šokį, taigi šiose dramose 
muzika, šokis ir gestai sukuria gyvą meninį junginį, kur dramatiški jausmai perauga į šokio ekspresiją. Čia 
susilieja realybė ir fantazija, muzika ir šokis, pasakojimas ir vaidyba, kasdieniai dialogai ir išmoningi sceniniai 
sprendimai – sujungiant viską į dramatišką bei itin jausmingą melodramą.

Be abejo, negalima nuginčyti ir Holivudo įtakos. Ypač miuziklų. Nors indiški miuziklai kai kuriais aspektais 
dažnai smarkiai nutoldavo nuo savo Holivudiškų pirmtakų. Čia miuziklų siužete dažniausiai vyraudavo 
pramoginio pasaulio aistros ir peripetijos, o indų sceninėje tradicijoje dainomis ir šokiais pasakojama 
mitologija, istorija, pasakos ir gyvenimo realijos. Taigi, kai Holivudo miuziklai stengėsi atskleisti pramogų 
pasaulio tikrovę, indų filmų kūrėjai nė nemanė slėpti fakto, kad ekranuose rodomi pramanyti dalykai, 
kuriama iliuzija, fikcija. Be to, jie parodo, kaip sudėtingai ir įdomiai ši kūryba susipina su žmonių kasdieniu 
gyvenimu. Taip pat svarbu, kad Bolivude filmai pradėti kurti net 11 metų anksčiau nei Holivude. Kitais 
metais Indijos kinas švęs 115 metų sukaktį.

Iš kur atsirado pats pavadinimas Bolivudas?

Indijos kino industrija susideda iš daugybės kino centrų, gaminančių filmus įvairiomis Indijos kalbomis. 
Pirmosios kino studijos įsikūrė Kalkutoje, Toligunge. Šios vietovės pavadinimas dėl panašumo į Holivudą 
įkvėpė neformalų kino industrijos pavadinimą – Tolivudas. Vėliau, tokiu pačiu principu pradėtos vadinti ir 
kitų miestų kino industrijos, pavyzdžiui: Kolivudas (Kodambakam rajonas Čenajuje), Molivudas (Malajalam 
kalba filmai), Tolivudo pavadinimu ilgainiui imti vadinti Telugu kalba pastatyti filmai Haiderabade, ir kt. 
Bolivudo pavadinimas susiformavo sujungus Bombėjaus, kaip tuomet vadintas Mumbajus, ir Holivudo  
pavadinimus. Bolivudas Mumbajuje sudaro didžiausią Indijos kino industrijoje sukuriamų filmų dalį – 
kasmet pastatoma apie 1000 naujų filmų. Visoje Indijoje per metus sukuriama daugiausia filmų pasaulyje, 
Holivudas – tik antroje vietoje, na, o trečioje Kinija.

Kokie populiariausi Indijos kino žanrai?

Be abejo miuziklai. Jau minėjau, kad vidutiniškai viename filme būna 5 – 6 dainos su šokiais. Rekordinis 
skaičius dainų viename filme – 71 (Indra Sabha, 1932 m.). Ilgiausia Hindi kalba daina, tikriausiai ir ilgiausiu 
pavadinimu istorijoje – AbTumhareHawaleWatanSaathiyon – truko 20 minučių ir nuskambėjo net 3 
skirtingose to paties pavadinimo filmo scenose.

Be to, tik indiškam kinui būdingas – Masala kino žanras. Galbūt pavadinimas atrodo kažkur jau girdėtas? 
Taip, jis pasiskolintas iš indiškų prieskonių mišinio „Masala“, o šio žanro filmuose atskleidžiama ir komedija, 
ir drama, ir romantika, ir melodrama – viskas viename. Dauguma šių filmų yra miuziklai, o dainų klipai 
filmuojami aktoriams šokant vaizdingose vietose. Neįpratusiam žiūrovui siužetas gali pasirodyti net 
nelogiškas ir visiškai neįtikėtinas.

Visiškai kitoks kinas nuo įprastinio Bolivudo – Naujosios Indijos srovės kinas, žinomas savo rimtu realistiniu 
ir natūralistiniu turiniu, analizuojantis esamą politinę ir socialinę situaciją.

Kokių dar žinai įdomybių apie Indijos kiną?

Sunku pasakyti. Na, gal, kad iki šiol ilgiausias indiškas filmas „LOC: Kargil“ tęsiasi 4 val. 25 min. Jame 
pasakojama Indijos karių, kovojančių Kargilyje istorija. Siekiant papasakoti kiekvieno personažo istoriją, 
filmas išsitęsė ir prisipildė dainomis, todėl tapo pats ilgiausias Hindi kalba sukurtas filmas istorijoje. Ilgiausiai 
rodytas kino teatruose indiškas filmas – „DilwaleDulhaniaLeJayenge“ – Mumbajaus kino salėse sukosi 
neįtikėtiną laikotarpį – net 700 savaičių, t.y. daugiau nei 14 metų. Na, o Indijos aktorius dr. Brahmanandam 
pateko į Gineso pasaulio knygą, nes per savo 20-ties metų karjerą suvaidino 754 Telugu kalba pastatytuose filmuose.

Ką patartum žmonėms, kurie kaip ir Tu yra aistringi Bolivudo gerbėjai ir norėtų iš arčiau susipažinti su
bolivudo šokiais?

Siūlyčiau išdrįsti įgyvendinti savo svajones ir tiesiog pradėti šokti! O aš mielai sutiksiu visiems padėti. Jeigu norite niūriais rudens vakarais atsidurti saulėtoje Indijoje, pasinerti į svaiginančią vakarėlio nuotaiką, sėkmingai palaikyti savo fizinį aktyvumą ir įdomiai praleisti laisvalaikį – ateikite į Bolivudo šokių treniruotę! Tai nuostabi saviraiškos forma, tinkanti bet kokio amžiaus ir fizinio 
pasirengimo žmonėms. Net nepastebėsite, kaip nuotaikingos aerobinės treniruotės metu bus tonizuojamos visos Jūsų kūno raumenų grupės, deginamos kalorijos ir nukris nepageidaujami kilogramai!

Pirmoji sezono atidarymo šventinė treniruotė vyks rugsėjo 11 d., trečiadienį, 18.30-20.00 val. Hara centre, Kaune, Jonavos g. 3 (III a.).