HARA centras

Promote Your Page Too




HARA centras

Naujienos

Kaip pakeisti dabartį, gydant praeitį?


Pristatome pokalbį su Somatic Experiencing® technikos pradininku Lietuvoje, daugelio Somatic Experiencing® seminarų visoje Europoje vedėju ir vidinių žmogaus galių pažadinimo meistru Gregor Khushru Steinmaurer.

 

Įsivaizduokite jauną gazelę, taikiai besiganančią savo bandoje, kuomet išlenda liūtas. Gazelė puola bėgti, gelbėdama savo gyvybę. artėjant liūtui gazelė staiga krenta ant žemės, tarsi būtų pašauta, keletą sekundžių prieš liūtui ją pasivejant. Prieš pat pagavimą, mirčiai alsuojant į nasrus, ji pati sustingsta. Tačiau liūtas ją pralenkia, nes yra kitų, storesnių gazelių ir tuomet sustingusi gazelė atsibunda iš sąstingio būsenos ir pabėga. Tačiau prieš pat „atsibundant“, ji elgiasi keistai – dreba ir trūkčioja.

Kas yra trauma?

Traumą galima apibrėžti taip: nors stresinė, traumą sukėlusi situacija jau senai baigėsi, tačiau vis dar išliko traumos simptomai. Šie simptomai, kuriuos jaučiame, nėra paaiškinami logiškai, nes situacija jau senai pasibaigusi, tačiau mūsų kūnas vis dar reaguoja. Pavyzdžiui, žmogus prieš daugelį metų patyrė automobilio avariją, tačiau, net ir praėjus daug laiko, kiekvieną kartą įlipus į automobilį jį užplūsta stresas.

 

Traumą gali sukelti tokie dalykai, kaip nelaimingi atsitikimai, išnaudojimas, prievarta, įvairios praeityje (ypač vaikystėje) nutikusios ir daug streso sukėlusios situacijos ir t.t

Kas yra Somatic Experiencing® technika?

-Tai yra į kūną orientuotas gydymo įrankis, kuris naudojamas darbui su traumomis, kurios susidaro kiekvieno žmogaus gyvenime dėl tam tikrų patirčių, kurių poveikį žmogus jaučia iki šių dienų.

Šio Somatic Experiencing® metodo tikslas – atstatyti natūralią,  gerą savijautą, kuri yra aptemdyta įvairių simptomų. Šis gydymas itin orientuotas į kūną. Tai reiškia, kad svarbiau ne išsiaiškinti ar įsigilinti į traumą sukėlusią situaciją, bet padėti nervų sistemai ir kūnui atstatyti natūralią tėkmę ir būseną, kuri nebebus veikiama traumų padarinių.

Kas gali sukelti traumą? Kaip ji atsiranda?

- Beveik bet kas gali sukelti traumą. Ar situacija yra traumuojanti priklauso ne nuo situacijos, o nuo žmogaus: kokia yra jo nervų sistemos būsena, kiek jis gali pakelti. Taigi tai priklauso ne nuo to, kas vyksta, o kam tai vyksta. Tie dalykai, su kuriais man, suaugusiam žmogui, lengva susitvarkyti ir manęs netraumuoja, gali būti labai traumuojantys vaikui. Jeigu kūdikis ar mažas vaikas yra paliekamas kambaryje vienas keturioms valandoms, jam tai gali būti labai baisu ir jis tuo metu gali jausti grėsmę gyvybei. Tuo tarpu suaugęs žmogus jokios traumos šiuo atveju nepatiria.

Kita vertus, yra situacijos, kurios traumuoja visus su tuo susijusius: karas, katastrofos, kankinimai, išnaudojimas. Tačiau net ir šiais atvejais kai kuriems daug nukentėjusiems žmonėms yra daug lengviau atsistatyti, nei kai kuriems iš tų, kurie, žiūrint iš išorės, patyrė daug lengvesnius išgyvenimus. Kodėl vieni žmonės gali pakelti daugiau, o kiti mažiau, priklauso nuo daug faktorių, tačiau vienas iš pagrindinių faktorių yra vaikystė: kaip buvome užauginti, kaip mes buvo palaikomi tėvų ir ko buvome mokinami apie save ir gyvenimą. Taip pat įtakos gali turėti gyvenimo būdas, mityba, sveikata.

Vienas iš pagrindinių dalykų šioje technikoje yra kiekvieno iš mūsų resursai. Kiekvienas turime įvairių vidinių ir išorinių resursų, tačiau dažnai jų nežinome ar neatkreipiame dėmesio.  Buvimas sąmoningu savo resursų atžvilgiu, padeda mums „pakelti“ daugiau. Kai kurie žmonės natūraliai yra susijungę su savo resursais, o kai kuriems reikia tai praktikuoti. Po tam tikro laiko praktikos, žmonės sako: „Vau, tos situacijos, kurios prieš porą metų man keldavo didelį stresą, dabar jau nebeišmuša manęs iš vėžių“. Taigi, traumų gydymo seminaruos mokome žmonės atpažinti savo resursus, juos puoselėti ir praktikuoti.

Kitas, labai svarbus aspektas – buvimas ryšyje su savo kūnu. Jeigu savo kūne jaučiamės kaip namie, tuomet daug didesnė tikimybė, kad mūsų nervų sistema ir instinktai sveikai susitvarkys su kylančiomis stresinėmis situacijomis.

Ar tiesa, kad tai ar situacija tampa traumuojanti ar ne, priklauso nuo mūsų vaikystės patirčių?

- Tai turi įtaką, bet tai nėra vienintelis veiksnys. Jeigu žmogus nesirūpina savimi ar nelabai žino, ką gali gyvenime nuveikti, tuomet daug kas nulemiama ir vaikystės, ir vėlesnių patirčių. Tačiau kuo labiau žmogus įsisąmonina, jog gali pakeisti savo reakcijas nauju ir sveiku būdu, tuo nereikšmingesnės tampa praeities patirtys.

Žinoma, vaikystės patirtys yra vienas pagrindinių traumų šaltinių, nes šiame laikotarpyje susiformuoja reakcijų į situacijas šablonai.

Žmogui, kurio stresinės patirtys išlieka jo nervų sistemoje ir kūne, tampa žymiai sunkiau reaguoti į naujas situacijas ir jis gali pakelti mažiau bei nuolat jaučiasi nesaugus.

Taigi, žmogui, kuris vaikystėje turėjo daug traumuojančių patirčių yra žymiai sunkiau, nei tam kuris jų turėjo mažai?

-Ir taip, ir ne. Nedėtų daryti generalizacijos, nes kiekvienas atvejis individualus. Tačiau jei žmogus augo nesaugioje aplinkoje, nebuvo palaikomas ar patyrė skriaudą, tuomet ir suaugusiojo gyvenime iš pradžių jam bus sunkiau. Tačiau gera žinia yra tai, jog dirbant su Somatic Experiencing® ir savęs reguliacija tai gali būti atstatyta. Išmokstame atpažinti ir naudoti savo paties vidinę galią, kad sukurtume tokį gyvenimą, kokio norime.

Iš kur kyla ši vidinė galia?

-Kiekvienas savyje turime vidinę gyvybingumo galią. Patyrus traumuojančią situaciją, ši galia tarsi tampa įkalinta šiose situacijose, siekdama prisitaikyti ir išlikti. Galbūt kažkuriuo gyvenimo metu šios išlikimo strategijos buvo naudingos, padėjo nepalūžti. Tačiau šiandieniame suaugusioje gyvenime jos tiesiog blokuoja žmogaus gyvenimo energiją. Išlaisvinus ją, atsiranda galimybė ją panaudoti kuriant gerą, subalansuotą gyvenimą, savijautą bei įgyvendinti tai, ką norime, kurti santykius.

Pavyzdžiui, kai kurie traumuojančias situacijas patyrę žmonės jaučiasi neturintys gebėjimo patirti atsipalaidavimo arba negyvybingi ar neturintys tikslo. Išlaisvinus įstrigusią energiją, jie vėl gali patirti atsipalaidavimą ir labiau džiaugtis gyvenimu, geriau suvokti ko nori iš gyvenimo ir rasti jėgų tai pasiekti.

Kaip išgydomos traumos? Ar turite kokią nors stebuklingą lazdelę?

-Būtų puiku tokią turėti. Kai kalbu apie traumų gydymą, turiu omeny specialią techniką, kuri vadinasi Somatic Experiencing®. Šią techniką išvystė Peter Levine. Savo seminaruose naudojame šią techniką kartu su pozityvios psichologijos ir meditacijos technikomis bei darbu su kūnu. Šis junginys paremtas holistiniu požiūriu. Siekdami paleisti traumą, naudojame Somatic Experiencing® metodą: kadangi įstrigusios traumos simptomai ir pojūčiai slypi kūne, per terapeutinį dialogą užmezgame ryšį su savo kūno dalimis ir iš lėto grąžiname įstrigusią energiją atgal į gyvenimą. Taigi, šiame darbe dirbame ne su pačiomis praeities situacijomis, tačiau su jų paliktu įspaudu mumyse, kuris pasireiškia pojūčiais ir simptomais. Seminaruose sukuriame palaikančią aplinką, kurioje kūnas gali išgyti pats. Kiekvienas savyje turime dalį, siekiančią išgyti, tiesiog reikia sukurti tam palankią aplinką ir terapeuto, vedančio per šį procesą.

Dalyvaudami šiame procese, ne tik išlaisviname savo energiją, tačiau ir įgyjame supratimą apie tai, kaip veikia kūnas, emocijos, pojūčiai mumyse bei aplinkiniuose. Šis supratimas padeda ateityje, nes stresinių situacijų bus visuomet. Tačiau mokėsime į jas reaguoti sveikesniu, netraumuojančiu būdu bei žymiai greičiau grįžti į gerą savijautą.

Kaip šie metodai padeda santykiuose su kitais?

-Kai geriau suprantame save, geriau suprantame ir kitus. Taigi, galime geriau suprasti žmonės, su kuriais palaikome ryšius: šeimą, draugus, kolegas. Įgauname supratimą, kodėl vienu ar kitu metu žmonės elgiasi taip, kaip elgiasi.

Dažnai konfliktai tarp žmonių (kurie taip pat gali privesti prie traumų) kyla dėl vienas kito bei savęs nesupratimo. Paleisdami savo pačių traumas, pradedame geriau suprasti kokiu principu veikia pats žmogus. Nepaisant to, kad esame skirtingi, visi turime tokį patį vidinį žinduolio mechanizmą.

Pavyzdžiui, Jūsų viršininkas yra agresyvus arba jums sunku su juo derėtis. Šiuo atveju galite tiesiog užstrigti sakydami sau, kad jūsų bosas yra šiknius ir su juo neįmanoma susikalbėti. Bet jeigu į tai žiūrėsite iš perspektyvos, kad jis jaučią grėsmę ir yra įsitempęs, nes susiduria su daug streso ir spaudimo ir dėl to jis yra agresyvioje būsenoje (šią būseną vadiname kovos instinktu), tuomet turėsite daug daugiau galimybių pasiruošti susitikimams su juo, pavyzdžiui, sakydami sau „matau, kad jis dabar įsitempęs ir turbūt nebus pozityviai nusiteikęs mano pasiūlymų atžvilgiu. Ką galiu daryti kitaip, kad neįsivelčiau į konfliktą, bet įžvelgčiau jo poreikį?“. Tai gali atverti kelią į kitokius susitikimų rezultatus.

Jeigu turite vaikų ar dirbate su vaikais, įgysite nuostabių įžvalgų apie juos, jų poreikius, savo santykius su jais. Kuo vaikai mažesni, tuo labiau jie yra ryšyje su instinktais bei reaguoja į gyvenimą be „filtrų“. Kadangi instinktai nėra logiški, dažnai vaikų elgesys mums atrodo nelogiškas. Turėdami platesnį supratimą apie tam tikrus gyvenimo principus, galime geriau įžvelgti vaiko poreikius tam tikrais momentais. Tai padeda turėti daug sveikesnius, palaikančius ir abipusiai naudingesnius santykius bei geriau paruošti vaikus gyvenimui.

Papasakokite konkretų pavyzdį iš patirties su savo klientais: kokia buvo trauma ir kas pasikeitė ją išgydžius?

-Prieš duodamas konkretų pavyzdį, noriu pasidalinti keliais bendrais dalykais, kurie nutinka su daugeliu klientų bei seminarų dalyvių.

Prieš pradėdamas konsultaciją ar seminarą, visada skiriu laiko paaiškinti bazinius principus bei juos pavaizduoti vizualiai. Neužilgo, maždaug pusvalandžio laikotarpyje, žmonės pradeda sakyti „Vau. Suprantu apie ką kalbi. Atrodo tarsi apibūdinai mane, mano situaciją.“ Tuo metu jie įgyją supratimą apie save nauju būdu.

Patirdami sunkumų, dažniausiai nesame labai mylintys savęs pačių atžvilgių. Galvojame: „neturėčiau taip jaustis. Kas su manimi negerai?“ Suvokiant principus, pradedame suprasti, kodėl vienais ir kitais momentais jaučiamės taip, kaip jaučiamės. Tai suteikia žmonėms kitokią perspektyvą, kurios dėka tampame labiau supratingi ir užjaučiantys savęs pačių atžvilgiu. Šis supratimas suteikia jėgų gyvenime priimti kitokius sprendimus, išeiti iš savęs kaltinimo, kritikavimo, izoliacijos būsenų.

Daugelis sako „visada maniau, kad tik aš taip jaučiausi ar elgiausi“. Tačiau dvidešimties žmonių seminare kiekvienas pripažįsta, kad tokia savijauta pažįstama kiekvienam. Tuomet suprantame, kad nesame vieni. Esame žmogiškos būtybės, kurios susiduria su tokiais pačiais dalykais.

Konkreti vienos klientės traumos istorija: ji buvo didelė jodinėjimo ant arklių mėgėja. Vieną kartą įvyko nelaimė: nepavykus suvaldyti arklio, ji nukrito ir patyrė smegenų sutrenkimą. Fiziškai ji nepatyrė itin stiprių traumų ar sužeidimų. Tačiau netrukus ją pradėjo kankinti nemiga, nuolat pabusdavo naktį, jausdama stiprų širdies plakimą, sapnuodavo, jog vėl jodinėja ir patiria tą pačią nelaimę. Be to, ji ėmė bijoti ne tik arklių, bet ir keliavimo automobiliu ar autobusu. Buvo pažeista jos gyvenimo kokybė, nebegalėjo pilnai atsipalaiduoti ir nuolat jautė įtampą.

Kai pradėjau su ja dirbti, jos tikslas nebuvo vėl pradėti jodinėti. Pagrindinė problema buvo nuolatinis stresas, negebėjimas susikaupti darbe. Iš pradžių ji nemanė, jog įvykis su arkliu buvo to priežastis, nes buvo praėję daug laiko ir kūnas jau senai buvo pagijęs.

Darbo metu paaiškėjo, jog įtampa, nerimas ir panika, esantis jos kūne, yra to įvykio pasekmė. Jos kūnas nebuvo gavęs reikiamo laiko, erdvės, paramos ir palaikymo, kad išleistų visą patirtą stresą. Pirmas dalykas buvo pats supratimas, jog ši, senai praėjusi situacija, jos kūne dar nebuvo praėjusi ir vis dar sukelia simptomus. Po kelių sesijų ji jautėsi geriau ir netgi pradėjo smalsauti, kaip jaustųsi jei vėl pabandytų jodinėti, nors iš pradžių buvo įsitikinusi, kad daugiau niekada to nebegalės. Netrukus ji vėl pradėjo mėgautis šiuo mėgstamiausiu hobiu.

Kiek laiko trunka pagijimas?

-Kai kurie žmonės mano, jog pagyti nuo traumos užtrunka labai ilgai ar išvis neįmanoma to padaryti pilnai.

Remiantis mūsų metodu, tikslas nėra pasiekti tokią būseną, kad sakytumėme „Oho. Aš pilnai pagijęs“.  Gydymas yra laipsniškas procesas. Tačiau greitai galite pastebėti pasikeitusią savijautą.

Priklausomai nuo žmogaus ir situacijos, tai gali būti geresnis atsipalaidavimas, ramesnis miegas, energingumas ar kitos savybės, kurios leidžia jaustis geriau ir judėti į priekį. Tuomet, kai ateina jausmas ir supratimas, kad gerėja savijauta ir judate į priekį, klausimas „kada gi pagaliau būsiu pilnai sveikas?“ tampa nebeaktualus. Visas mūsų gyvenimas yra ilgas sveikimo procesas.

Taigi, negaliu atsakyti kiek tai trunka. Kartais užtenka ir vienos ar dviejų sesijų. Jeigu trauma yra gili, tai, žinoma, užtrunka ilgiau.

Daugelis pas mane ateinančių žmonių sako, jog visiškai nejaučią savęs ar savo emocijų. Pavyzdžiui, vyrai sako, jog kai jų partnerės kalba apie jausmus, jie nesupranta, ką jos turi omeny. Dažnai tai reiškia, jog praeityje yra buvę situacijų, kuriose žmonės jautėsi labai nesaugiai arba dar vaikystėje neišmoko palaikyti kontakto su savo kūno, emocijų kalbos, pojūčių.

Taigi, labai dažnai žmonės sako, jog nejaučia emocijų, pojūčių ar tiesiog yra jaučiasi atsijungę nuo kūno. Gyvenimas be emocijų ir pojūčių yra tarsi automatiškas, tarsi būtume robotai. Tokiais atvejais sunku mėgautis gyvenimu.

Sesijų ar seminarų metu, šie žmonės pradeda jausti pojūčius, užmezga ryšį su kūnu ir gyvenimas jiems tampa daug linksmesnis.

Kita „kategorija“ žmonių yra tie, kurie  jaučia emocijų perteklių, tarsi būtų jų valdomi. Jiems svarbu išmokti, kaip jausti emocijas be nuolatinio jų užplūdimo.

Taigi, skirtingiems tipams žmonių, reikalinga skirtinga integracija, tačiau viskas kyla iš kontakto užmezgimo su savimi ir savo kūnu. Be to, kai esame ryšyje su savimi, tuomet gerėja ir mūsų santykiai su kitais.

Koks seminaras Lietuvoje vyks artimiausiu metu?

Rugsėjo 11-14d. Lietuvoje vyks seminaras „NAUJA GYVENIMO VIZIJA. SOMATIC EXPERIENCING®. SAVIREGULIACIJOS IR MEDITACIJOS ASMENINIAI MOKYMAI.“

Šių keturių dienų, kurias praleisime kartu, metu, tyrinėsime gydančią žmogiško kontakto galią. Būdami žmonės, esame labai socialios ir tarpusavy surištos būtybės. Patyrus traumas, dažnai prarandame gebėjimą užmegzti ir išlaikyti pilnavertiškus ir puoselėjančius kontaktus.

Sveiko ir saugaus žmogiško kontakto poveikis mūsų nervų sistemai jau yra įrodytas mokslininkų.  Nuostabu tai, kad galime gydyti save būdami kartu. Ne tik gydyti, bet ir daugiau suprasti ir išmokti apie gyvenimą.

Šio seminaro metu dirbsime su kūnu, pamatysime, kaip paprasti žmogiški prisilietimai gali turėti labai pozityvų poveikį. Tai supratę ir patyrę, galėsime šiuos dalykus pritaikyti ir namuose, su šeima ar draugais.

Šiame seminare ypač kalbėsime apie tai, kokį poveikį asmeniniams santykiams turi trauma ir traumos gydymas. Visi žinome, jog santykiai kartais būna labai komplikuoti, sukrečiantys ar žeidžiantys.

Kuomet suprantame principus ir įrankius, jie padeda ne tik pačiam su savimi, bet ir santykiuose. Taigi, taip pat galėsite gydyti traumas, esančias jūsų asmeniniuose santykiuose.

Kam rekomenduojate dalyvauti?

-Manau, kad naudinga dalyvauti visiems, kurie siekia  gilesnės gyvenimo kokybės ir gerovės ar nori suprasti kaip veikia kūnas, emocijos, pojūčiai, ir ypač tiems, kurie nori suprasti, kaip patys gali tai pasiekti.

Taipogi jeigu dirbate su žmonėmis, kaip terapeutas, konsultantas, gydymo ar švietimo sistemos darbuotojas, esate komandos vadovas arba tiesiog darbe nuolat bendraujate su žmonėmis, dalyvavimas pakels jūsų socialinius įgūdžius, nes geriau suprasite save ir aplinkinius.

Kam NErekomenduojate dalyvauti?

-Tiems, kurie ieško magiško stebuklo, kuris akimirksniu pradangins visas problemas. Seminarai skirti žmonėms, norintiems paimti savo gyvenimą į savo pačių rankas. Tai nereiškia, kad viską turėsite daryti patys ir nesikreipti pagalbos. Tačiau, kai gyvenime jums prireiks pagalbos, jau žinosite ką galite padaryti pats ir kuo toliau, tuo labiau tapsite savo gerovę kurianti galia.

Ką dar norėtumėte perduoti skaitytojui?

-Noriu pridurti, kad trauma yra gyvenimo dalis. Pradedami gydymo kelionę, užmezgame intymesnį ryšį su pasauliu. Beje, seminarų metu medituojame, nes tai padeda vystyti sąmoningumą, kuris padeda šalia visų problemų, kurias patyrėme savo gyvenime, įžvelgti ir visa tai, kas buvo ir yra gera ir gražu.

Įgysime platesnį suvokimą ne tik apie save, bet ir apie pačią žmoniją ir pasaulį, kuriame gyvename.

Ačiū už pokalbį.

Darbo su traumomis technikos pradininkas Peter Levine išsiaiškino, kas vyksta su gazele: išlikimo instinktas pripildo gazelės kūną hormonais ir streso energija, tai suteikia jėgų bėgti. Kuomet grėsmės nebėra, ši energija tampa nebereikalinga ir kūnas jos atsikrato, drebėdamas ir trūkčiodamas. Visi gyvūnai traumas išgyvena instinktyviai. Tačiau žmogus yra pernelyg sąmoningas, pernelyg „protingas“, kad elgtųsi kaip sustingusi gazelė, kuri išėjo iš traumos būsenos drebėdama ir kratydamasi.