HARA centras

Naujienos

Kaip pakeisti dabartį, gydant praeitį?


Pristatome pokalbį su Somatic Experiencing® technikos pradininku Lietuvoje, daugelio Somatic Experiencing® seminarų visoje Europoje vedėju ir vidinių žmogaus galių pažadinimo meistru Gregor Khushru Steinmaurer.

 

Įsivaizduokite jauną gazelę, taikiai besiganančią savo bandoje, kuomet išlenda liūtas. Gazelė puola bėgti, gelbėdama savo gyvybę. artėjant liūtui gazelė staiga krenta ant žemės, tarsi būtų pašauta, keletą sekundžių prieš liūtui ją pasivejant. Prieš pat pagavimą, mirčiai alsuojant į nasrus, ji pati sustingsta. Tačiau liūtas ją pralenkia, nes yra kitų, storesnių gazelių ir tuomet sustingusi gazelė atsibunda iš sąstingio būsenos ir pabėga. Tačiau prieš pat „atsibundant“, ji elgiasi keistai – dreba ir trūkčioja.

Kas yra trauma?

Traumą galima apibrėžti taip: nors stresinė, traumą sukėlusi situacija jau senai baigėsi, tačiau vis dar išliko traumos simptomai. Šie simptomai, kuriuos jaučiame, nėra paaiškinami logiškai, nes situacija jau senai pasibaigusi, tačiau mūsų kūnas vis dar reaguoja. Pavyzdžiui, žmogus prieš daugelį metų patyrė automobilio avariją, tačiau, net ir praėjus daug laiko, kiekvieną kartą įlipus į automobilį jį užplūsta stresas.

 

Traumą gali sukelti tokie dalykai, kaip nelaimingi atsitikimai, išnaudojimas, prievarta, įvairios praeityje (ypač vaikystėje) nutikusios ir daug streso sukėlusios situacijos ir t.t

Kas yra Somatic Experiencing® technika?

-Tai yra į kūną orientuotas gydymo įrankis, kuris naudojamas darbui su traumomis, kurios susidaro kiekvieno žmogaus gyvenime dėl tam tikrų patirčių, kurių poveikį žmogus jaučia iki šių dienų.

Šio Somatic Experiencing® metodo tikslas – atstatyti natūralią,  gerą savijautą, kuri yra aptemdyta įvairių simptomų. Šis gydymas itin orientuotas į kūną. Tai reiškia, kad svarbiau ne išsiaiškinti ar įsigilinti į traumą sukėlusią situaciją, bet padėti nervų sistemai ir kūnui atstatyti natūralią tėkmę ir būseną, kuri nebebus veikiama traumų padarinių.

Kas gali sukelti traumą? Kaip ji atsiranda?

- Beveik bet kas gali sukelti traumą. Ar situacija yra traumuojanti priklauso ne nuo situacijos, o nuo žmogaus: kokia yra jo nervų sistemos būsena, kiek jis gali pakelti. Taigi tai priklauso ne nuo to, kas vyksta, o kam tai vyksta. Tie dalykai, su kuriais man, suaugusiam žmogui, lengva susitvarkyti ir manęs netraumuoja, gali būti labai traumuojantys vaikui. Jeigu kūdikis ar mažas vaikas yra paliekamas kambaryje vienas keturioms valandoms, jam tai gali būti labai baisu ir jis tuo metu gali jausti grėsmę gyvybei. Tuo tarpu suaugęs žmogus jokios traumos šiuo atveju nepatiria.

Kita vertus, yra situacijos, kurios traumuoja visus su tuo susijusius: karas, katastrofos, kankinimai, išnaudojimas. Tačiau net ir šiais atvejais kai kuriems daug nukentėjusiems žmonėms yra daug lengviau atsistatyti, nei kai kuriems iš tų, kurie, žiūrint iš išorės, patyrė daug lengvesnius išgyvenimus. Kodėl vieni žmonės gali pakelti daugiau, o kiti mažiau, priklauso nuo daug faktorių, tačiau vienas iš pagrindinių faktorių yra vaikystė: kaip buvome užauginti, kaip mes buvo palaikomi tėvų ir ko buvome mokinami apie save ir gyvenimą. Taip pat įtakos gali turėti gyvenimo būdas, mityba, sveikata.

Vienas iš pagrindinių dalykų šioje technikoje yra kiekvieno iš mūsų resursai. Kiekvienas turime įvairių vidinių ir išorinių resursų, tačiau dažnai jų nežinome ar neatkreipiame dėmesio.  Buvimas sąmoningu savo resursų atžvilgiu, padeda mums „pakelti“ daugiau. Kai kurie žmonės natūraliai yra susijungę su savo resursais, o kai kuriems reikia tai praktikuoti. Po tam tikro laiko praktikos, žmonės sako: „Vau, tos situacijos, kurios prieš porą metų man keldavo didelį stresą, dabar jau nebeišmuša manęs iš vėžių“. Taigi, traumų gydymo seminaruos mokome žmonės atpažinti savo resursus, juos puoselėti ir praktikuoti.

Kitas, labai svarbus aspektas – buvimas ryšyje su savo kūnu. Jeigu savo kūne jaučiamės kaip namie, tuomet daug didesnė tikimybė, kad mūsų nervų sistema ir instinktai sveikai susitvarkys su kylančiomis stresinėmis situacijomis.

Ar tiesa, kad tai ar situacija tampa traumuojanti ar ne, priklauso nuo mūsų vaikystės patirčių?

- Tai turi įtaką, bet tai nėra vienintelis veiksnys. Jeigu žmogus nesirūpina savimi ar nelabai žino, ką gali gyvenime nuveikti, tuomet daug kas nulemiama ir vaikystės, ir vėlesnių patirčių. Tačiau kuo labiau žmogus įsisąmonina, jog gali pakeisti savo reakcijas nauju ir sveiku būdu, tuo nereikšmingesnės tampa praeities patirtys.

Žinoma, vaikystės patirtys yra vienas pagrindinių traumų šaltinių, nes šiame laikotarpyje susiformuoja reakcijų į situacijas šablonai.

Žmogui, kurio stresinės patirtys išlieka jo nervų sistemoje ir kūne, tampa žymiai sunkiau reaguoti į naujas situacijas ir jis gali pakelti mažiau bei nuolat jaučiasi nesaugus.

Taigi, žmogui, kuris vaikystėje turėjo daug traumuojančių patirčių yra žymiai sunkiau, nei tam kuris jų turėjo mažai?

-Ir taip, ir ne. Nedėtų daryti generalizacijos, nes kiekvienas atvejis individualus. Tačiau jei žmogus augo nesaugioje aplinkoje, nebuvo palaikomas ar patyrė skriaudą, tuomet ir suaugusiojo gyvenime iš pradžių jam bus sunkiau. Tačiau gera žinia yra tai, jog dirbant su Somatic Experiencing® ir savęs reguliacija tai gali būti atstatyta. Išmokstame atpažinti ir naudoti savo paties vidinę galią, kad sukurtume tokį gyvenimą, kokio norime.

Iš kur kyla ši vidinė galia?

-Kiekvienas savyje turime vidinę gyvybingumo galią. Patyrus traumuojančią situaciją, ši galia tarsi tampa įkalinta šiose situacijose, siekdama prisitaikyti ir išlikti. Galbūt kažkuriuo gyvenimo metu šios išlikimo strategijos buvo naudingos, padėjo nepalūžti. Tačiau šiandieniame suaugusioje gyvenime jos tiesiog blokuoja žmogaus gyvenimo energiją. Išlaisvinus ją, atsiranda galimybė ją panaudoti kuriant gerą, subalansuotą gyvenimą, savijautą bei įgyvendinti tai, ką norime, kurti santykius.

Pavyzdžiui, kai kurie traumuojančias situacijas patyrę žmonės jaučiasi neturintys gebėjimo patirti atsipalaidavimo arba negyvybingi ar neturintys tikslo. Išlaisvinus įstrigusią energiją, jie vėl gali patirti atsipalaidavimą ir labiau džiaugtis gyvenimu, geriau suvokti ko nori iš gyvenimo ir rasti jėgų tai pasiekti.

Kaip išgydomos traumos? Ar turite kokią nors stebuklingą lazdelę?

-Būtų puiku tokią turėti. Kai kalbu apie traumų gydymą, turiu omeny specialią techniką, kuri vadinasi Somatic Experiencing®. Šią techniką išvystė Peter Levine. Savo seminaruose naudojame šią techniką kartu su pozityvios psichologijos ir meditacijos technikomis bei darbu su kūnu. Šis junginys paremtas holistiniu požiūriu. Siekdami paleisti traumą, naudojame Somatic Experiencing® metodą: kadangi įstrigusios traumos simptomai ir pojūčiai slypi kūne, per terapeutinį dialogą užmezgame ryšį su savo kūno dalimis ir iš lėto grąžiname įstrigusią energiją atgal į gyvenimą. Taigi, šiame darbe dirbame ne su pačiomis praeities situacijomis, tačiau su jų paliktu įspaudu mumyse, kuris pasireiškia pojūčiais ir simptomais. Seminaruose sukuriame palaikančią aplinką, kurioje kūnas gali išgyti pats. Kiekvienas savyje turime dalį, siekiančią išgyti, tiesiog reikia sukurti tam palankią aplinką ir terapeuto, vedančio per šį procesą.

Dalyvaudami šiame procese, ne tik išlaisviname savo energiją, tačiau ir įgyjame supratimą apie tai, kaip veikia kūnas, emocijos, pojūčiai mumyse bei aplinkiniuose. Šis supratimas padeda ateityje, nes stresinių situacijų bus visuomet. Tačiau mokėsime į jas reaguoti sveikesniu, netraumuojančiu būdu bei žymiai greičiau grįžti į gerą savijautą.

Kaip šie metodai padeda santykiuose su kitais?

-Kai geriau suprantame save, geriau suprantame ir kitus. Taigi, galime geriau suprasti žmonės, su kuriais palaikome ryšius: šeimą, draugus, kolegas. Įgauname supratimą, kodėl vienu ar kitu metu žmonės elgiasi taip, kaip elgiasi.

Dažnai konfliktai tarp žmonių (kurie taip pat gali privesti prie traumų) kyla dėl vienas kito bei savęs nesupratimo. Paleisdami savo pačių traumas, pradedame geriau suprasti kokiu principu veikia pats žmogus. Nepaisant to, kad esame skirtingi, visi turime tokį patį vidinį žinduolio mechanizmą.

Pavyzdžiui, Jūsų viršininkas yra agresyvus arba jums sunku su juo derėtis. Šiuo atveju galite tiesiog užstrigti sakydami sau, kad jūsų bosas yra šiknius ir su juo neįmanoma susikalbėti. Bet jeigu į tai žiūrėsite iš perspektyvos, kad jis jaučią grėsmę ir yra įsitempęs, nes susiduria su daug streso ir spaudimo ir dėl to jis yra agresyvioje būsenoje (šią būseną vadiname kovos instinktu), tuomet turėsite daug daugiau galimybių pasiruošti susitikimams su juo, pavyzdžiui, sakydami sau „matau, kad jis dabar įsitempęs ir turbūt nebus pozityviai nusiteikęs mano pasiūlymų atžvilgiu. Ką galiu daryti kitaip, kad neįsivelčiau į konfliktą, bet įžvelgčiau jo poreikį?“. Tai gali atverti kelią į kitokius susitikimų rezultatus.

Jeigu turite vaikų ar dirbate su vaikais, įgysite nuostabių įžvalgų apie juos, jų poreikius, savo santykius su jais. Kuo vaikai mažesni, tuo labiau jie yra ryšyje su instinktais bei reaguoja į gyvenimą be „filtrų“. Kadangi instinktai nėra logiški, dažnai vaikų elgesys mums atrodo nelogiškas. Turėdami platesnį supratimą apie tam tikrus gyvenimo principus, galime geriau įžvelgti vaiko poreikius tam tikrais momentais. Tai padeda turėti daug sveikesnius, palaikančius ir abipusiai naudingesnius santykius bei geriau paruošti vaikus gyvenimui.

Papasakokite konkretų pavyzdį iš patirties su savo klientais: kokia buvo trauma ir kas pasikeitė ją išgydžius?

-Prieš duodamas konkretų pavyzdį, noriu pasidalinti keliais bendrais dalykais, kurie nutinka su daugeliu klientų bei seminarų dalyvių.

Prieš pradėdamas konsultaciją ar seminarą, visada skiriu laiko paaiškinti bazinius principus bei juos pavaizduoti vizualiai. Neužilgo, maždaug pusvalandžio laikotarpyje, žmonės pradeda sakyti „Vau. Suprantu apie ką kalbi. Atrodo tarsi apibūdinai mane, mano situaciją.“ Tuo metu jie įgyją supratimą apie save nauju būdu.

Patirdami sunkumų, dažniausiai nesame labai mylintys savęs pačių atžvilgių. Galvojame: „neturėčiau taip jaustis. Kas su manimi negerai?“ Suvokiant principus, pradedame suprasti, kodėl vienais ir kitais momentais jaučiamės taip, kaip jaučiamės. Tai suteikia žmonėms kitokią perspektyvą, kurios dėka tampame labiau supratingi ir užjaučiantys savęs pačių atžvilgiu. Šis supratimas suteikia jėgų gyvenime priimti kitokius sprendimus, išeiti iš savęs kaltinimo, kritikavimo, izoliacijos būsenų.

Daugelis sako „visada maniau, kad tik aš taip jaučiausi ar elgiausi“. Tačiau dvidešimties žmonių seminare kiekvienas pripažįsta, kad tokia savijauta pažįstama kiekvienam. Tuomet suprantame, kad nesame vieni. Esame žmogiškos būtybės, kurios susiduria su tokiais pačiais dalykais.

Konkreti vienos klientės traumos istorija: ji buvo didelė jodinėjimo ant arklių mėgėja. Vieną kartą įvyko nelaimė: nepavykus suvaldyti arklio, ji nukrito ir patyrė smegenų sutrenkimą. Fiziškai ji nepatyrė itin stiprių traumų ar sužeidimų. Tačiau netrukus ją pradėjo kankinti nemiga, nuolat pabusdavo naktį, jausdama stiprų širdies plakimą, sapnuodavo, jog vėl jodinėja ir patiria tą pačią nelaimę. Be to, ji ėmė bijoti ne tik arklių, bet ir keliavimo automobiliu ar autobusu. Buvo pažeista jos gyvenimo kokybė, nebegalėjo pilnai atsipalaiduoti ir nuolat jautė įtampą.

Kai pradėjau su ja dirbti, jos tikslas nebuvo vėl pradėti jodinėti. Pagrindinė problema buvo nuolatinis stresas, negebėjimas susikaupti darbe. Iš pradžių ji nemanė, jog įvykis su arkliu buvo to priežastis, nes buvo praėję daug laiko ir kūnas jau senai buvo pagijęs.

Darbo metu paaiškėjo, jog įtampa, nerimas ir panika, esantis jos kūne, yra to įvykio pasekmė. Jos kūnas nebuvo gavęs reikiamo laiko, erdvės, paramos ir palaikymo, kad išleistų visą patirtą stresą. Pirmas dalykas buvo pats supratimas, jog ši, senai praėjusi situacija, jos kūne dar nebuvo praėjusi ir vis dar sukelia simptomus. Po kelių sesijų ji jautėsi geriau ir netgi pradėjo smalsauti, kaip jaustųsi jei vėl pabandytų jodinėti, nors iš pradžių buvo įsitikinusi, kad daugiau niekada to nebegalės. Netrukus ji vėl pradėjo mėgautis šiuo mėgstamiausiu hobiu.

Kiek laiko trunka pagijimas?

-Kai kurie