HARA centras

Terapija

Trečiosios čakros alchemija


Trečioji čakra yra liepsna, kuri įžiebia gyvenimą, pažadina valios jėgą. Būdami išsigandę ar bejėgiai, mes atsitraukiame ir tampame pasyvūs, yin. Kai užblokuojame savo išraiškos galią, mes sulaikome savo energiją ir tampame šalti, kontroliuojantys.

 

Kas yra trečioji čakra, su kuo ji susijusi?

Sanskrite trečioji čakra vadinama Manipura, „žėrinčiu deimantu“, nes ji spindi kaip saulė, švytintis, žaižaruojantis centras. Tai valia, ugnis, galia, energija, savigarba, dvasinė transformacija.
Trečioji čakra liepsnoja kaip ugnis, jos energija yra yang, aktyvi. Tai yra liepsna, kuri įžiebia gyvenimą, pažadina valios jėgą. Būdami išsigandę ar bejėgiai, mes atsitraukiame ir tampame pasyvūs, yin. Kai užblokuojame savo išraiškos galią, mes sulaikome savo energiją ir tampame šalti, kontroliuojantys.
Trečiosios čakros Šventoji Tiesa yra Savigarba. Energijos, kurios susilieja šioje čakroje, turi tikslą – padėti mums brandžiau suprasti save, tiek savo santykiuose su kitais, tiek tais atvejais, kai turime veikti savarankiškai ir pasirūpinti savimi. Savigarba yra dvasinė šios čakros kokybė.

Kas nutinka, jei ši čakra yra išbalansuota?

Kadangi trečioji čakra visų pirma susijusi su valia bei savigarba, būtent šių savybių stygius ir pajuntamas pirmiausia. Tai rodo nepasitikėjimas savimi ir kitais; baimė neturėti įtakos į tau svarbių įvykių eigą; savęs lyginimas su kitais; kitų vertinimas, teisimas ir menkinimas; įsipareigojimų, susitarimų laužymas; melavimas, siekiant naudos; baimė būti išnaudojamam; bejėgiškumas įvairiose situacijose; neturėjimas jėgų išeiti iš situacijų, kuriose nenori būti; aistros gyventi nebuvimas; noras valdyti, dominuoti, kontroliuoti; nesaugumas dėl ateities; valios įgyvendinti savo svajones nebuvimas; vėlavimas.

Ar dažnai ši čakra būna išbalansuota?

Jei būtų kitaip, žmonijos istorijoje nebūtų tiek karų, prievartos ir smurto. Visa žmonijos istorija – tai nuolatinės nesantaikos istorija. Karai tarp valstybių, klanų, giminių, kova dėl valdžios, įtakos, viršenybės, išdavystės, netgi konfliktai šeimose tarp pačių artimiausių žmonių – viso to šaknys yra bendros. Mes gyvename viename ramiausių istorijos laikotarpių: jau daugiau nei 60 metų nebuvo visą Europą apimančio karo. Tačiau net gyvendami sąlyginės taikos sąlygomis, galime nesunkiai pastebėti daugybę aplink vykstančių mažų karų, mūšių ir konfliktų, vykstančių mūsų kasdieniniame gyvenime tarp šeimos narių, draugų, kaimynų, bendradarbių, bendraklasių ir t.t. Tai tylūs karai, kuriuose naudojami kitokie ginklai: mūsų veiksmai, požiūriai, kaltinimai, vertinimai, savęs ir kitų kritikavimas, tirono ir aukos santykiai, rungtyniavimas, grumtynės dėl geresnės vietos ir t.t.

Kas iš tiesų slypi po šiais „karais“?

Po visu tuo slepiasi gėda, baimė ir kaltė, jausmas, kad esame „niekam tikę“, „netinkami“, „nepakankamai geri“, mūsų baimė, kad būsime atstumti ir pažeminti, mūsų slapta kaltė, kad esame tas, kas iš tiesų esame. Šios jėgos laiko mus įstrigusius destruktyviuose elgesio šablonuose ir ydinguose tarpusavio santykių stereotipuose. Atsisakę savo asmeninės galios, mes pradedame priklausyti nuo kitų pripažinimo ir įvertinimo, kad galėtume gerai jaustis ir būti apie save geros nuomonės. Mūsų savęs vertinimas sūpuojasi aukštyn-žemyn kaip švytuoklė, priklausomai nuo to, ką apie mus sako greta mūsų esantys žmonės. Pavojus slypi tame, kad ši priklausomybė dažniausiai yra glaudžiai susieta su viduje nuolat vykstančiu lyginimusi (nesvarbu, į gerą ar į blogą pusę): „Aš esu geresnis nei...“, „Aš žinau geriau negu...“, „Aš esu niekam tikęs...“, „Aš blogiau už jį...“. Visas mūsų tikrumas, spontaniškumas, gyvybingumas ir džiaugsmas yra palaidoti po šiuo sunkiu savęs vertinimo ir teisimo akmeniu. Mes prarandame ryšį su savimi ir pasitikėjimą tuo, kas esame, ką darome ir ką jaučiame. Gyvenimas tampa jungu, nesibaigiančiomis vidinėmis ir išorinėmis kautynėmis.

Kaip išeiti iš šio užburto rato?

Be abejo, tam reikia pastangų ir drąsos. Tūkstančius metų žmonijos istorijoje taika būdavo tik pasiruošimas naujam karui. O tai, kas vyksta globaliu mastu, yra atspindys to, kas vyksta kiekvieno iš mūsų asmeniniame pasaulyje. Tūkstančiai mūsų protėvių kartų kentėjo nuo neteisingo jėgos panaudojimo – kartais būdami smurtautojais, kartais aukomis. Tam, kad galėtume atsikratyti senų šablonų ir stereotipų, visų pirma turime juos įsisąmoninti. Kokius triukus naudojame, siekdami savo tikslų? Kokius žaidimus žaidžiame, patys to nejausdami? Įžengti į trečiosios čakros energiją reiškia pasinaudoti savo vidine galia, kuri ateina, sujungus kūniškąją energiją su sąmoninga išmintimi. Taip mes išjudiname galingą transformacijos jėgą. Ir gauname galimybę transformuoti save, savo gyvenimą. Transformacijos galia irgi yra šioje čakroje.